Collocations and contextual semantics of the ethnonyms leiši and lietuvieši "Lithuanians" in the text corpus of modern Latvian language

Šio straipsnio tikslas – taikant tekstynų lingvistikos metodą, analizuoti etnonimų leiši ir lietuvieši ‘lietuviai’ kolokacijas „Šiuolaikinės latvių kalbos tekstyne“ (Līdzsvarots mūsdienu latviešu valodas tekstu korpuss), palyginti abiejų etnonimų kontekstinę semantiką. Lyginant leksemų lietuvieši ir leiši ‘lietuviai’ vartojimo dažnumą „Šiuolaikinės latvių kalbos tekstyne“, tautovardžio lietuvieši paplitimas yra akivaizdus, todėl etnonimas leiši, neatsižvelgiant į jo, kaip sinoniminio pavadinimo, vartojimą (kartais viename ir tame pačiame tekste), gali būti laikomas pasenusiu žodžiu. Tekstyne aptikti etnonimo leiši desemantizacijos atvejai rodo jo senumą ir įvairiapusį funkcionavimą latvių kalboje. Įrodymų, patvirtinančių „Šiuolaikinės latvių kalbos žodyno“ (Mūsdienu latviešu valodas vārdnīca) teiginį, kad leksema leiši šiuo metu „turi šiek tiek menkinamajį stilistinį atspalvį“, tekstyne nebuvo rasta. Apskritai „Šiuolaikinės latvių kalbos tekstyne“ lietuvių įvaizdis yra gana teigiamas – daugiausia istoriniame, kalbos, kultūros ir sporto kontekste; tačiau ekonomikos ir emigracijos kontekste išreiškiamas gana neigiamas supratimas apie lietuvius.Comparing the frequency of use of the lexemes lietuvieši and leiši in the modern Latvian language text corpus, the prevalence of the ethnonym lietuvieši is evident (188 : 20), therefore, the ethnonym leiši, regardless of its use as synonymic designation (sometimes in one and the same text), can be considered as an obsolete word. The desemantisation cases (26 word use cases) of the ethnonym leiši, detected in the corpus, show its oldness and varied functionality in Latvian language. The evidences to prove the statement of the M odern Latvian language Dictionary that the lexeme leiši nowadays “carries slightly pejorative stylistically expressive colouring” (MLVV ) were not found in the text corpus. Both previously mentioned ethnonyms prevail in different text genres: the ethnonym lietuvieši in journalism (160), leiši – fiction (10). Respectively the context dominants differ too: the ethnonym lietuvieši is used more frequently in the context of sports (37), language (25), society and politics (24), emigration (22), economics (21) and culture (19), while the ethnonym leiši – in historical context (9). In general, the image of a Lithuanian reflected in the modern Latvian language text corpus is rather positive – mostly in historical, language, culture and sports contexts, yet in the context of economics and emigration rather negative impression of Lithuanians is expressed. In order to determine more varied and precise contextual semantics of ethnonymic lexis denoting Lithuanians in modern Latvian language, colloquial speech should be studied in the further research